ak

àk (sl.) interj. Lel, ãk Prk o, ai, oi: Àk kad jis beñ ateitų! KI38. Àk tu jejam neklausymas vaiko! ar jam sakyk, ar pečiui! Kp. Àk tiesa B. Àk, kad tu žinotum Br. Àk tu mano sviete, ką daba daryti! Lkv. Ak Dieve, padėk ir duok gerai laimėti B. Ak man biednam! N. Ak kad jus sraigiai suėstų! Slm. Ak kokią vesiu, ak kokią? KlvD2. Ak, kad tave kelmas atimtų! Sk. Ak kad dar duotai, tai dar valgytau Lp. Àk reikia eit malkos kapot Lš. Ar buvai? – Àk?! (sako lyg ir atsiminęs, kad tikrai užmiršo) Grž.